Anykščiai, ką verta pamatyti, kur apsistoti ?

Mano gimimo diena man yra ypatingas laikas tik sau. Dažnai aš stengiuosi šią dieną būti su savimi. Seniau stengdavausi įlisti kur nors lyg po antklode ir tūnoti. Kol buvau vaikas man būdavo liūdna, nenorėdavau jog mane sveikintu, nenorėdavau, jog kažkas apskritai žinotų jog tai mano diena. Bėgant metams supratau, gimimo diena yra skirta tik tau ir ją reikia praleisti taip kaip nori . Šiemet nutariau pasilepinti. Dūriau pirštu į žemėlapį, susiradau kur apsistoti ir štai mudu su Pupiu jau pakeliui į Anykščius. Tą dieną nenorėjaubūti skautiška, norėjau būti tinklaraštininkė, taigi apsirengiau rudeniškai, pasikvepinau savo mėgiamu aromatu ir pirmyn. Su Pupiu vaikštinėjome saulėtomis Anykščių gatvėmis. Nieko doro ir nenuveikėme tiesiog džiaugėmės šiltu oru, bobų vasara, kuri lyg norėdama palepinti mane jau kuris laikas persikėlusi į spalio 2 dalį.

Įvaizdis mano gyvenime dalyvauja kiekviename žingsnyje, tiek renkantis kelionę, tiek avint batelius, tiek ruošiant patiekalą naujam blogo įrašui. Todėl renkantis vietą kurioje noriu būti sau su savimi man svarbią dieną, man svarbus įvaizdis.

Matyt turiu puikią nuojautą, nes pasirinkus „Erta apartamentus” neprašoviau. Jaukūs apartamentai, ramioje Anykščių miestelio vietoje, kur atsiveria puikus vaizdas pro langus.

Man patiko jog kiekviena detalė apgalvota, stilingai išdėstyti baldai atskirtos erdvės, suderintos spalvos. Miegamąjį nuo svetainės skiria permatoma širma – užuolaida, virtuvę nuo svetainės skiria medinė sienelė. Perskiros lengvos, permatomos, tačiau kartu sukuria skirtingas erdves bei stilių.

Vientisumą įneša stumdomos vonios kambario durys, kurios tarytum sunkios, tačiau atlieka ir erdvių arskyrimo ir dekoratyvinę funkciją susiliedamos į visumą.

Šiame kontekste mudu su Pupiu neatsilikome, nes turėjome savo stilingą berniukišką gultą, tiksliau visą sofa kur Pupis išdidžiai miegojo. Šį guolį mums pasiuvo „Guoliukai augintiniams” tai rankų darbo, tvirtas neteplus šuns guolis, kuriame augintinis jausis patogiai ir jaukiai. Tokio dydžio Pupiui pakanka patogiai išsidrėbti.

Kitą dieną jau buvau metais pasenusi, o gal kaip aš sakau gavau naujos patirties ir vėl į viską galėsiu žiūrėti kiek kitaip, jau išmokusi savo metų pamokas. Nusprendžiau jog reikia pasidžiaugti bobų vasarą, todėl patraukėme aplankyti labirintų parko, bei basų kojų tako.

Labirintų parke niekada neteko būti, jį esu mačiusi tik per filmus kuriuose Minotauras vaikosi mergeles po labirintus. Taigi panorau pati išsiaiškinti ar pavyks nepasiklysti. Išbandėme visus labirintus. Tiesa į labirintų parką galima atsivesti gyvūnus. Labirintų parke yra įvairių labirintų, tiek apsodintų krūmais, tiek veidrodžių tiek ilgų medžiaginių kūtų. Bet man labiausiai patiko akmenų labirintas, nes iš jo išeiti paprasta, bet norint rasti teisingą kelią reikia padirbėti.

Ir galiausiai patraukėme į basų kojų taką, kuris jau nebeveikė, tačiau pasivaikščioti vis tiek galėjome. Man patiko tyla, medžių lapų geltonumas, saulė ir rami rudenėjanti atmosfera. Kartais gimtadienis būna pats geriausias kai gali pasidžiaugti paprastais dalykais, kurių seniau nekentei, pavyzdžiui rudens ir krintančių lapų, o dabar jie atneša ramybę.

Drakonų maistas