Kelionė su augintiniu, baidarėmis Merkiu – Grūda

Mudu su Pupiu pagaliau turime laisvų dienų tik mudviem. Niekada negalvojau, jog šuo išties gali teikti tiek džiaugsmo. Vakare grįžus namo skubu jį pavedžioti, nors dienos metu vidutiniškai nueinu 20 tūks. žingsnių. Grįžusi namo vis tiek vedžioju Pupį po vakarėjantį rajoną, kuriame turiu daug slaptų sau mielų vietų.

Kadangi esu didelė sporto mėgėja, žygių ir visokių įdomių kelionių. Ką gal jau žinote iš mano straipsnių apie Grūdos, Ūlos upes, slidinėjimą bei apleistų vietų tyrinėjimą. Šį kartą su Pupiu išmėginau važinėjimą dviračiu.

Ruošiamės rimtesniai kelionei beveik 50 km, tačiau pradžiai, norėjau sužinoti ar Pupis bus nusiteikęs tam. Ar jam patiks tokia mintis ? Kaip jam seksis išbūti krepšyje ? Nes pirkti yra visokiausių. Taigi pirmam kartui nieko nelaukus nusipirkau paprastą daiktų krepšį, iš Maksimos, pritvirtinau jį ant dviračio vairo, tiesa apsukau metaline juosta, kad nesubraižyti dviračio rėmo. Pūpis iškart nesuprato, kas vyksta,mėgino išlipti. Tačiau, vėliau jis tiesiog mėgavosi kelione. Tiesa važiuojant su šuniuku, pasikeičia lygsvara, vairuoti reikia atsargiai, statyti dviratį labai švelniai, vengti įvairių slenksčių, patiesti šuniukui palutę, dėl šilumos, patogumo ir jei netyčia iš baimės būtų pilnos kelnės. Taipogi reikia šunį patogiai pririšti, taip jog jis galėtų laisvai žvalgytis, bet neiškristų, pati kelionė daug lėtesnė ir atsargesnė.

Per mano laisvas dienas išvykome plaukti baidarėmis. Į ramybės oazę, mano pamėgtą vietą pas nuostabią baidarių nuomotoją Angelę kur visada esame priimami kaip namie. Siūlau išmėginti, Puvočių baidares. Taigi su Pupiu išsiruošėme. Beje jo vardas atsirado labai natūraliai, taip kaip visų mano gyvūnų. Visada jį vadinau mažuliu, pupuliuku, mažuliuku taip ir išėjo Pupis, kaip pupelė, kaip „pupy” mažas šuniukas.

Mantos keliaujant su šuniuku nereikia taip jau daug, turėjau jo bliūdelius, rankšluostuką, pavadėlį, boksą vežimui, maisto. Kelionę pradėjome vėlai vakare, šuo keliavo bokse, stojome pakeliui pailsėti pasivaikščioti, mano pamėgtoje Orlen degalinėje pakeliui sukant link Merkinės.

Pirmoji naktis buvo rami, šuo miegojo greta manęs susisukęs į savo paklotėlį. Ryte tik pradarius palapinės įėjimą lėkė į lauką, džiaugėsi gamta, graužė šakelės lakstė kaip pasiutęs ratu. Pradėjome mokintis būti be pavadėlio, nepasimesti. Pupis tiesiog niekur nenuklysta ir pašauktas ateina dresūra jo labai lengva, nereikia nė skanukų užtenka bučinukų.

1 DIENA

Kelionė prasidėjo Perlojoje. Šios Merko dalies dar netyrinėjau. Nes visos mažos vaizdingosios upės įteka į Merkį netoli Puvočių kaimo.

Merkys

Prasideda Ašmenos aukštumoje, Baltarusijoje, Ašmenos rajone, 19 km į pietvakarius nuo Ašmenos, į pietus nuo Mikuliškių. Aukštupyje pirmuosius 16 km teka į šiaurę Baltarusijos teritorija, 1 km – siena, toliau – per Lietuvą. Nuo Tabariškių pasuka į vakarus, teka per Turgelius, Jašiūnus, Rūdninkus. Iki Jašiūnų teka senoviniu pelkėtu slėniu, nuožulniais, raguvų išraižytais šlaitais. Žemiau slėnis sausėja. Nuo Žagarinės pasukęs į pietvakarius teka per Valkininkus, Varėną, Perloją. Varėnos rajone teka Dzūkijos smėlynais, kol ties Varėnės žiotimis pasiekia kietą moreną. Nuo ten vagoje gausu riedulių, rėvų. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje Merkio ilgis 37 km, čia į jį įteka begalė šaltinių. Pačiame žemupyje, įtekėjus Skroblui, keičia kryptį į šiaurės vakarus, įteka į Nemuną 418 km nuo jo žiočių, prie Merkinės, Merkinės piliakalnio papėdėje.

Merkio baseinas užima 4415,7 km², iš jų Lietuvoje – 3781 km². Baseinas smėlingas, miškingas, pelkėtas. Labai svarbią upės mitybos dalį sudaro versmių vanduo. Dėl to vasarą upės vanduo vėsus, o šaltuoju metų laiku – pakankamai šiltas. Šaltiniai suvienodina upės nuotėkio svyravimus.

Didžiausi intakai:

• kairieji – Šalčia, Verseka, Duobupis, Ūla, Grūda, Skroblus;
• dešinieji – Lukna, Geluža, Spengla, Varėnė, Nedingė.

XIX a. Merkio baseinas padidėjo, nes Ūlai perėjo 410 km² Katros aukštupio baseino. Aukštupyje Merkys Papio kanalu sujungtas su Papio ežeru, iš kurio išteka Vokė. Jai tenka didesnioji dalis Merkio aukštupio debito.

Man asmeniškai Merkys yra labai nuobodi upė. Ką aš čia veikiu? Ogi guliu ir deginuosi. Pasirinkau šią upę pirmam kartui su šuniuku, nes nežinojau kaip šuo reaguos į įvairias kliūtis. Tačiau Merkiu plaukiant jis laikėsi ir jautėsi puikiai. Tiesa kartą įkrito į vandenį paslydęs, tačiau pastebėjau, jog puikiai plaukia ir nepasimeta. Mūsų 5 val. kelionė su trumpais sustojimais visiškai neirkluojant truko 9 val. Galima sakyti saulės atokaitoje snaudėme.

2 DIENA

Pasirinkome kelionę Grūda nuo Darželių kaimo 5 val. Grūda čia mane ganėtinai nustebino, nes šioje atkarpoje ji visai kitokia, siauresnė, tiksliau ypač siaura, srauni, apaugusi žolėmis, primena Skroblaus upę, išvartų nedaug tačiau upė visai nevalyta ir išvartos sunkei įveikiamos, upė mažiau vingiuota.

Šuo kelionę ištvėrė puikiai, tiksliau su pasimėgavimu plaukė upėmis, mėgavosi saule, grynu oru ir geromis emocijomis.

Drakonų maistas