Kaip aš pasiėmiau šunį iš prieglaudos

Neseniai į mano namus atkeliavo nuostabus naujas mano draugas vardu „Pupis”. Pirma mūsų pažintis buvo pro mažo narvo grotas – pamačiau atvykusį naujoką, kaip tuo metu jį vadinau. Kol nebuvo aišku ar šunelis sveikas, jis gyveno narve atskirtas nuo kitų gyvūnų.

Kai išgirdau jog pas mus yra naujokas, iš pat ryto bėgau apžiūrėti kaip jis atrodo. Ir pamačiau tokį mažuliuką, nuleistom ausytėm, taip jis ir tupėjo. Išlupau narvo durelės, nes norėjau kuo greičiau jį pasiimti ant rankų. Jis taip džiaugėsi, taip glaudėsi, o man taip nesinorėjo jo palikti vieno. Jam, žinoma, buvo saugu, šilta, turėjo maisto ir vandens, negrėsė jokie pavojai, tačiau kažkas man nedavė ramybės.

Atėjo laikas eiti pasivaikščioti į lauką. Nerišau pavadėlio, tiesiog pasiėmiau ant rankų ir išnešiau. Beje, jis toks mažytis ir bus, jam jau pusę metų. Dienos eigoje vis pas jį užsukdavau, o mano kolegės vis šnekėjo, jog man tiktų toks šuniukas. Aš tiesiog pirmą kartą gyvenime (na, tiksliau antrą) nieko negalvojau, neplanavau ir tiesiog vyrui pasakiau, jog tas šuo atkeliaus pas mus. Kaip tik dirbau 4 dienas iš eilės, stebėjau šunelį, vaikščiojau pas jį, šėriau, valiau jo narvą. Beje, šuo kantrus, visus savo gamtinius reikalus daro lauke. Kadangi jis buvo nukirmintas ir laukė tik skiepai, po kelių dienų, atlikus reikiamus formalumus, mudu jau keliavome į naujus namus. Kiekvieną dieną jam kartojau kada vyksime namo. Pasisveikindavau ryte, o vakare aplankydavau prieš miegelį. Ir taip prasidėjo mūsų nuotykiai. Prieš jam atvykstant aš jau buvau nupirkusi būtiniausias priemones: pavadėlį, induką, maišelius tualeto reikalams, kauliukų graužti, lašiukų nuo blusų, erkių, maistelio. Žinoma dar daug ko reikės, bet pirmai pradžiai tikrai užteks.

Mažulėlį prieš išvykstant reikėjo paskiepyti, išmaudyti, nukirpti nagučius. Su patyrusia savo kolege, kuri mielai man viską paaiškino ir be galo džiaugėsi bei palaikė pasiimant mažą džiaugsmelį namo, aptarėme visas smulkmenas, gavau daug patarimų, parodė kaip reikia maudyti, kirpti nagus. Keli svarbūs dalykai: šunelis labai urzgė ir kando prausiant galines kojytes bei smarkiai kasėsi. Užpakalyje radome židinį blusų, bei jų išmatų. Visas šias procedūras atlikus šuo galėjo keliauti namo. Tiesa dar po mėnesio lauks antras skiepas, bei čipas (atpažinimo mikroschema)

Vakare, prieš keliaujant namo, labai jaudinausi, nes namie jau gyvena ryžas pūkuotas, miltuotas katinas. Kuris kartu gamina, gyvena, karaliauja ir būna namų šeimininkas jau 3 metus. Pūkis neina į lauką, yra švarus, prižiūrėtas katinas, kuris daro ką nori ir nesuvokia, jog egzistuoja pasaulis už jo saugių namų sienų. Jis mato dangų ir varnas pro langą, nes gyvename penktame aukšte. Ir tiek jam tereikia, nes išėjus į lauką jis bijo visko, kas juda ir skleidžia garsą.

Taigi, šunelis namo keliavo bokse (dėžutėje, skirtoje gyvūnams transportuoti). Kelionės metu apsivėmė, bet į namus atvyko su puikia nuotaika, pradžioje nesuprato kodėl reikia lipti taip aukšai, net į penktą aukštą. Prieš pirmą susitikimą su katinu buvau viską pasiruošusi. Katinas buvo uždarytas kitame kambaryje, šuo buvo supažindintas su naujomis erdvėmis ir galėjo laisvai vaišktinėti. Šuniui susipažinus su naujais namais po kiek laiko įleidau ir katiną. Katinui pirma pažintis buvo iš kosmoso srities. Į jo karalystę mat įžengė kažkoks keistas padaras, lyg ir toks kaip jis, bet kažkoks neaiškus. Katinas sau ramiai nuvinguriavo apsižvalgyti ar yra jam įdėta maisto. Na, o šuniui, pasirodė įdomus katinas, šuo katino nepuolė, tik džiugiai norėjo pasisveikinti, pauostyti, pažaisti. Katinas nesuprato, ko tas iš jo nori ir išdidžiai nuėjo, lyg sakydamas – Nelysk !

Pirmoji naktis praėjo labai ramiai, šuo ramiai miegojo, katinas atėjo į savo įprastą miego vietą – mūsų lovos kojūgalį. Ir visi ramiai sumigom.

Kitą rytą kartu su šuniuku pusryčiauvau, gėriau kavą ir skubėjau jį pavedžioti. Katinas šunį ignoravo, o šiam priartėjus išdidžiai nueidavo, arba tyliai pasišalindavo nepastebėtas. Šuo dienas leidžia ramiai, turi kelias mėgiamas vietas, o katinas gyvena įprastą gyvenimą, per daug nesureikšmindamas šunio. Tiesa, šuo nori bendrauti su katinu, o katinas pamatęs koks meilus šuo yra mums, pats pradėjo meilintis. Taigi, kolkas jie gyvena kas sau ir per daug į kalbas nesileidžia.

Drakonų maistas, laukite tęsinio…